Štai keletas svarbių dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti dėl grafito elektrodų inertiškumo:
Cheminis stabilumas: Grafitas paprastai yra stabilus ir inertiškas daugeliu sąlygų. Jis labai nereaguoja su dauguma rūgščių ar bazių, todėl tinka įvairiems cheminiams procesams. Tačiau jis gali reaguoti tam tikromis sąlygomis, ypač esant aukštai temperatūrai ir esant oksiduojančioms medžiagoms.
Oksidacija: Esant aukštesnei temperatūrai (dažniausiai virš 400 laipsnių arba 752 laipsnių F), grafitas gali oksiduotis, kai yra veikiamas deguonies. Dėl šios oksidacijos elektrodo medžiaga gali suirti ir susidaryti anglies dioksidas arba anglies monoksidas. Taigi oksidacinėje aplinkoje grafito elektrodai nėra inertiški.
Aplinkos sąlygos: Redukuojant atmosferą arba inertines dujas (pvz., argoną ar azotą) aukštoje temperatūroje, grafitas gali turėti didesnį inertiškumą, palyginti su reaktyvesnėmis medžiagomis. Tačiau inertiškumas yra sąlyginis, pagrįstas supančia aplinka.
Elektrocheminės reakcijos: Elektrocheminiuose įrenginiuose grafito elektrodai gali dalyvauti reakcijose. Pavyzdžiui, elektrolizės ar akumuliatoriaus naudojimo metu jie gali prarasti arba įgyti elektronų, o tai rodo reaktyvumą, o ne inertiškumą tose situacijose.
Terminis stabilumas: Grafitas pasižymi puikiu terminiu stabilumu, leidžiančiu atlaikyti aukštą temperatūrą nelydant. Tačiau jo šiluminis elgesys tam tikromis sąlygomis (pvz., veikiamas oksiduojančios aplinkos) gali sukelti reakcijas.
